Regina Narušienė

 Pilietybės klausimas Europos Sąjungoje

Per pastaruosius 10 - 15 dauguma ES šalių suvokė ryšių su emigrantais palaikymo svarbą, ir ėmėsi daryti atitinkamų teisės aktų pataisas, kad emigrantai galėtų išsaugoti pilietybę arba įgyti ją iš naujo. Tai, jog šios valstybės ėmėsi teisinių priemonių išsaugoti ir atkurti daugybės savo emigrantų teisę į pilietybę, buvo nulemta keleto veiksnių. Tarp jų galima paminėti Sovietų Sąjungos griūtį, po kurios Rytų Europoje atgimė nepriklausomos tautos, taip pat - ES plėtrą, kadangi ji naujiesiems ES piliečiams sudarė sąlygas ne tik pigiai ir greitai keliauti, bet ir emigruoti.

Kokios priežastys skatina kilmės valstybę atkurti ir palaikyti pilietybe paremtus saitus su po visą pasaulį pasklidusiais jos sūnumis ir dukterimis? Viena iš akivaizdžių priežasčių yra ta, jog emigrantai, siųsdami namie likusiems giminaičiams užsienyje uždirbtus pinigus, kilmės (gimtajai) valstybei sukuria ekonominę naudą. Kita labai svarbi priežastis yra ta, kad nedaug gyventojų turinčios valstybės mano, jog žmonių praradimas stabdo jų ekonominį augimą ir kelią grėsmę kultūriniam valstybės išlikimui, todėl jos bando sukurti paskatas emigrantams sugrįžiti. Taip pat kilmės valstybės atsižvelgia į tai, kad emigrantai užsienyje turi veikti kaip aktyvūs savo tėvynės, jos istorijos ir kultūros gynėjai, tad ji siekia užtikrinti emigrantų suinteresuotumą užsiimti kilmės valstybei palankia veikla. Dalyvaudami užsienio valstybių politiniame gyvenime, emigrantai įgyja svarbių politinio dalyvavimo įgūdžių kuriais pasinaudojus, jų tėvynei gali būti suteikta svarbi ir kritinę reikšmę turinti tarptautinę parama. Ir galų gale - sugrįžę emigrantai daugeliu aspektų praturtina savo tėvynės gyvenimą, kas jau savame vertybė. Visos išvardintosios priežastys yra pagrįstos.

Kita vertus, dėl įvairių priežasčių daugybė emigrantų savo ruožtu siekia atgauti ir išlaikyti savo kilmės valstybės piliečio statusą. Jiems pilietybė yra svarbiausias realus ryšys su kilmės valstybe, simbolizuojantis emigranto prieraišumą tėvynei. Bet kurioje pasaulio šalyje gyvenančiam emigrantui pilietybė yra neapčiuopiamas simbolis, suteikiantis jam tapatybę. Emigrantams tai yra svarbu, kadangi kilmės valstybėje jie turi artimesnių ar tolimesių giminaičių, turi turto. Taip pat emigrantai nori dalyvauti savo tėvynės politiniame gyvenime, prisidėti prie jos ateities kūrimo, jie dažnai lankosi tėvynėje ir planuoja vieną dieną čia grįžti gyventi visam laikui. Todėl bet koks įstatymas ar politika, kuria yra paneigiama emigrantų teisė į pilietybę, jiems kelia sumišimą ir sielvartą.

Bent septynios iš senųjų ES šalių ir beveik visos naujosios valstybės narės iš kartos į kartą iš šalies emigravusių asmenų palikuonims nuo gimimo suteikia pilietybę, nekeldamos sąlygos, kad pilietybę turintis žmogus turi gyventi kilmės valstybėje (žr. Rainer Baubock, Eurozine veikalą “Kas yra Europos piliečiai?”). Prancūzija leidžia savo užsienyje gyvenantiems piliečiams įgyti antrą pilietybę, kartu išlaikant ir Prancūzijos pilietybę. Užsienyje gyvenančių Prancūzijos piliečių palikuonys iš kartos į kartą automatiškai neribotam laikui įgyja Prancūzijos pilietybę.

Airija airių palikuonims leidžia turėti dvigubą pilietybę. Dviguba pilietybė yra leidžiama Italijoje, o italų kilmės asmenys, nors ir neturintys Italijos pilietybės, gali eiti valstybines pareigas, būti renkami.

 Portugalijos Konstitucijoje yra numatyta dvigubos pilietybės galimybė, užsienyje gyvenantiems šios šalies piliečiams yra suteikiamos tokios pat teisės, kaip ir pačioje Portugalijoje gyvenantiems piliečiams – jie gali būti renkami Portugalijos parlamento nariais ir pasyviaja balso teise dalyvauti parlamento rinkimuose.

Ispanijos Konstitucijos 11 – ajame ir 12 – ajame straipsniuose yra numatyta, kad iš ispanų kilmės žmonių negali būti atimta Ispanijos pilietybė.

 Švedijoje negyvenantys jos piliečiai turi dvigubą pilietybę, kuri jiems suteikia pilnas teises ir leidžia daryti didelę įtaką politiniam Švedijos gyvenimui.

Estijos Konstitucijoje numatyta, kad “Iš nė vieno asmens, kuris gimdamas įgijo Estijos pilietybę, ši pilietybė negali būti atimta”. Latvijoje yra draudžiama turėti dvigubą pilietybę, tačiau šis draudimas netaikomas emigrantams.

Nors Lenkijoje dviguba pilietybė uždrausta, šis draudimas netaikomas etninės kilmės lenkams. Lenkijoje galioja nuostata dėl tų ne lenkų kilmės asmenų, kurie Lenkiją paliko savanoriškai ir kurie yra įgiję savo tikrosios tėvynės pilietybę, repatriacijos. Be to, Lenkijoje yra priimta konstitucinė pataisa, kurios dėka asmuo gali netekti Lenkijos pilietybės tik tuo atveju, jei jis arba ji išreiškia aiškų norą atsisakyti pilietybės.

Čekijos Konstitucijoje yra numatyta, kad Čekijos pilietybė negali būti atimta prieš asmens valią. Slovakijoje galioja nuostata, kad pilietybė gali būti panaikinta tik paties asmens prašymu.

Yra nedaug patikimų duomenų apie tai, kiek asmenų šiandien turi dvigubą pilietybę, kadangi nėra priemonių patikrinti tokių duomenų patikimumo. Nors galimybė turėti keletą pilietybių paverčia niekais pradinę valstybingumo idėją, tačiau šiandien dauguma šalių tiki, kad liberalesnis požiūris į dvigubą pilietybę yra geriausias būdas užtikrinti nacionalinę vienybę. Tad dviguba pilietybė yra plačiai paplitęs ir neišvengiamas fenomenas. Nepaisant to, kad kai kurios šalys turi nusistačiusios aiškią pilietybės politiką, neleidžiančią turėti dvi ar daugiau pilietybių, daugumoje pilietybę reguliuojančių įstatymų apstu išimčių, be to, praktikoje teisiškai griežtai įforminta politika neretai yra vykdoma nuolaidžiau.

Vis daugiau žmonių įgyjant dvigubą pilietybę, apie šį faktą neretai nežino nė viena iš pilietybę suteikusių valstybių, kadangi šalys dažnai netgi neturi priemonių tam išsiaiškinti. Iš esmės neįmanoma užtikrinti, kad draudimas turėti dvi pilietybes bus nepažeidžiamas.

Tokie politinių teisių suvaržymai kaip teisė balsuoti ar būti išrinktam ES retai pasitaiko. Yra nuomonių, kad valstybėms tarptautiniu lygmeniu turėtų būti uždrausta neleisti savo piliečiams turėti dvigubos pilietybės, kadangi nustatydamos tokius draudimus, šalys diskriminuoja savo piliečius prieš tas valstybes, kurių konstitucijose yra įtvirtintos lygaus traktavimo nuostatos, taip pat - pažeidžia kai kurių tarptautinių konvencijų, tokių kaip kaip Europos Konvencija dėl tautybės, nuostatas.

Deja, Lietuva patenka tarp tų šalių, kurios pilietybės reglamentavimo srityje žengė keletą žingsnių atgal. 2006 metų lapkričio 13 dieną LR Konstitucinis Teismas pateikė labai griežtą Konstitucijos aiškinimą, pagal kurį nė vienas etninis lietuvis negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės draudimas kelia grėsmę tokios mažos valstybės kaip Lietuva išlikimui, jos valstybingumui, turint omenyje didžiulius emigracijos iš Lietuvos srautus. 12-ajame LR Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta, kad “Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos parlamentas priėmė teisės aktus, leidžiančius užsienyje gyvenantiems etniniams lietuviams, išlaikyti Lietuvos pilietybę po to, kai jie įgyja kitos valstybės pilietybę. Vėliau LR Konstitucinis teismas šiuos įstatymus pripažino esant prieštaraujančius LR Konstitucijai ir netgi – kaip diskriminacinius. Tačiau pagal įvairių apklausų duomenis didžioji dalis Lietuvos gyventojų pritaria tam, kad emigracijoje gyvenantys ir kitos valstybės pilietybę įgiję etniniai lietuviai neturėtų prarasti Lietuvos pilietybės. Tad dabar yra tinkamas laikas Lietuvai teisiniu būdu išspręsti pilietybės problemą.

Kaip Lietuvai išeiti iš susidariusios situacijos? Konstitucinio Teismo teigimu, 12-asis LR Konstitucijos straipsnis gali būti pakeistas visuotinio referendumo sprendimu. Tačiau sudėtingo Konstitucinio referendumo procedūros galima ir išvengti, naudojantis kitomis priemonėmis. Tad teisinės pataisos galėtų būti atliktos:

Atitinkamuose teisės aktuose aiškiai apibrėžiant tai, kas laikytina 12-ajame Konstitucijos straipsnyje minimais ”atskirais atvejais“. Kol kas tokių teisės aktų nėra priimta.

Seimo atliktomis 32 –ojo Konstitucijos straipsnio, kuriam taisyti neturi būti šaukiamas referendumas, pataisomis, prie minėtojo straipsnio priduriant tokį sakinį:

Iš asmens, pilietybę įgijusio gimstant, Lietuvos pilietybė negali būti atimta (tokia pati nuostata yra įtvirtinta Estijos Konstitucijos 5.2 straipsnyje);

arba

Jei Lietuvos pilietis tuo pat metu gali būti laikomas ir užsienio valstybės piliečiu, ir, jeigu tą leidžia tos užsienio valstybės įstatymai, tada savo teisiniuose santykiuose su Lietuvos Respublika toks asmuo traktuojamas tik kaip Lietuvos pilietis (kaip tai įtvirtinta ir 9.2 Latvijos Konstitucijos straipsnyje) ;

arba

Asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra laikomas Lietuvos piliečiu, tuo pat metu negali būti kitos valstybės pilietis.” (kaip yra numatyta ir Lenkijos Konstitucijos 2 –ajame straipsnyje) ir iš jokio asmens Lietuvos pilietybė negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai pats asmuo yra išreiškęs norą atsisakyti pilietybės);

 arba

Lietuvos pilietybė gali būti atimta tik paties ją turinčio asmens prašymu” (kaip yra numatyta 9.1 Slovakijos Respublikos Konstitucijos straipsnyje) ;

arba

Iš jokio asmens negali būti atimta pilietybė prieš jo paties valią” (kaip kad buvo numatyta 1993 metais atliktose Čekijos Konstitucijos pataisose);

arba

Iš lietuvių kilmės asmenų Lietuvos pilietybė negali būti atimta. (1978 metų Ispanijos Konstitucijos 11.2 straipsnis) ;

arba

Iš jokio Lietuvos piliečio, pilietybę įgijusio gimstant, pilietybė negali būti atimta prieš jo valią” (tai 2007 metų balandžio 20 dieną priimtas pasiūlymas, laukiantis LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sprendimo).

Tarptautine sutartimi kiekvienas Lietuvos pilietis kartu yra ir Europos Sąjungos pilietis (17 straipsnis), tačiau jis negali būti ir kokios nors kitos Europos Sąjungos narės pilietis. Įstojus į Europos Sąjungą, visi Lietuviai automatiškai įgavo dvigubą pilietybę.

Taip pat dar1938  metų birželio 20 dieną Lietuva sudarė sutartį siu JAV, pagal kurią Lietuvos piliečiams buvo leista turėti dvigubą – Lietuvos ir JAV – pilietybę. Kitos valstybės taip pat yra sudariusios dvišalius ir /ar daugiašalius susitarimus su kitomis valstybėmis, leidžiančius dvigubą pilietybę kaip kad yra padariusios Italija ir Čekijos Respublika.

Tad šiandien LR Seimas turi puikią progą padaryti reikalingus pakeitimus. Aš tikiu, kad Seimas pasinaudos šia proga ir ims veikti svarbiausių šalies interesų vardan.

Iš anglų kalbos vertė Milda Bagdonaitė

2007-07-16