Vilniuje pirmą kartą posėdžiavo LR Seimo ir PLB komisija

Irena GASPERAVIČIŪTĖ

Spalio 15-19 dienomis Vilniuje, LR Seimo rūmuose, pirmą kartą posėdžiavo Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisija. Seimas jau patvirtinęs Komisijos nuostatus. Joje dirba 8 Seimo nariai (iš kiekvienos Seimo frakcijos po vieną) bei 9 Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovai: 5 anksčiau dalyvavę Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos darbe bei 4 nauji, PLB valdybos deleguoti (du iš jų Vakarų Europos kraštų, t. y. Austrijos ir Belgijos, viena etninių žemių atstovė, šio straipsnio autorė, ir vienas Sibiro tremtinių atstovas). Komisijos pirmininkėmis buvo patvirtintos Dalia Puškorienė iš JAV ir Laima Mogenienė, LR Seimo narė.

Pagal minėtuosius Komisijos nuostatus, sprendimai priimami bendru sutarimu, vadinasi, nėra balsuojama, o diskutuojama tol, kol prieinama prie bendros nuomonės. PLB atstovai – Komisijos nariai į posėdžius atvyksta ir gyvenimo išlaidas padengia patys, taip pat jų darbas Komisijoje nėra apmokamas.

Taigi pirmą kartą spalį posėdžiavusi Komisija aptarė jai ir visai lietuvių tautai aktualius klausimus. Diskutuota tokiomis temomis: Lietuvos pilietybės, įgytos gimimu, išsaugojimas, Mažosios Lietuvos genocidas bei demilitarizavimo klausimas, Lietuvos žiniasklaidos problemos, lietuviškų televizijos laidų transliavimas į Jungtines Amerikos Valstijas, emigracijos ir imigracijos problemos, Lietuvos diplomatinių atstovybių ryšiai su lietuvių bendruomenėmis, užsienyje dirbančių tėvų palikti vaikai.

Daugiausia kalbėta dvigubos pilietybės tema. Ypač daug darbo ir pastangų sprendžiant šį klausimą po pernai metų Konstitucinio Teismo sprendimo deda Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė. Komisija priėmė rezoliuciją, kuria ragina Seimo valdybos 2007 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1856 sudarytą darbo grupę Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimui „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinti kuo skubiau parengti reikalingų teisės aktų projektus bei kreipiasi į LR Seimą prašydama, kad šis klausimas būtų sprendžiamas ypatingos skubos tvarka.

Komisija, išklausiusi ambasadorės ypatingiesiems pavedimams Gintės Damušytės pranešimą, taip pat kitų posėdžio dalyvių nuomones, kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją siūlydama į Lietuvos Respublikos diplomatų atmintinę įrašyti nuolatinio bendravimo ir bendradarbiavimo su lietuvių bendruomene funkcijas.
Ypač įdomus buvo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko Vytauto Šilo pranešimas apie Raudonosios armijos vykdomą Karaliaučiaus krašto gyventojų genocidą, taip pat istoriko Dariaus Furmonavičiaus išvados apie tų žemių teisinę priklausomybę bei dabartinę militarinę padėtį. Mažosios Lietuvos tema buvo priimta rezoliucija, kurią norėčiau pateikti skaitytojams visą.

Komisija priėmė pasiūlymą papildyti jos darbo nuostatus, suteikiant daugiau kompetencijų vykdant su jos darbu susijusių valstybės institucijų parlamentinę kontrolę bei sudarant galimybę Komisijai dirbti nuolat, ne tik du kartus per metus, jos posėdžių metu.
Belieka tikėtis, kad Komisijos darbas bus pratęstas ir po kitų Seimo rinkimų (jie vyks kitų metų rudenį) bei kad Komisija įgaus jai tinkamos reikšmės. Mat už Lietuvos ribų šiuo metu gyvena apie milijoną lietuvių – tai ketvirtadalis visos mūsų tautos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO IR PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS KOMISIJA
R E Z O L I U C I J A
DĖL LIETUVIŲ TAUTOS GENOCIDO MAŽOJOJE LIETUVOJE IR KARALIAUČIAUS KRAŠTO DEMILITARIZAVIMO
2007 m. spalio 19 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisija, išklausiusi Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko Vytauto Šilo ir dr. Dariaus Furmonavičiaus iš Jungtinės Karalystės pranešimus, remdamasi kitais duomenimis ir dokumentais,

  • primena, kad Seimas 2006 m. pripažino 1944–1948 metais vykdytą Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą, kurio metu buvo nužudyta 320 tūkst. gyventojų, tarp jų per 130 tūkst. lietuvių kilmės, tačiau šis kraupus įvykis dar nėra pripažintas tarptautiniu mastu;

  • atkreipia dėmesį į tai, kad Karaliaučiaus kraštas 1946 m. rugsėjo 10 d. prijungtas prie Sovietų Sąjungos pažeidžiant Potsdamo konferencijos susitarimus, pagal kuriuos Karaliaučiaus krašto statusas ateityje turėjo būti nustatytas atskira sutartimi;

  • primena, kad dar 1993 m. Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas Jungtinėse Tautose pareiškė, jog Lietuva pasisako už nuoseklų Karaliaučiaus krašto demilitarizavimą;

  • pažymi, kad 1995 m. JAV Kongreso Atstovų Rūmai visais balsais priėmė rezoliuciją, kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta iš Karaliaučiaus krašto;

  • reiškia susirūpinimą, kad, remiantis Tarptautinių strateginių studijų instituto Londone duomenimis (The Military Balance 2006 m. ir 2007 m. leidiniuose), Karaliaučiaus krašte šiuo metu yra mažiausiai 837 tankai, 1085 šarvuočiai, 77 naikintuvai (51 Su-27, 26 Su-24) ir 14 transporto lėktuvų, 55 malūnsparniai (11 iš jų puolamieji Mi-24), 18 SS-21 Scarab (Tochka) ir 8 SS-C-1B Sepal raketos, kurių dislokavimas pažeidžia vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų apribojimo sutartį (INF Treaty);

  • ragina Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę siekti tarptautinio Mažosios Lietuvos gyventojų genocido pripažinimo, kelti Karaliaučiaus krašto teisinio statuso ir demilitarizavimo klausimus NATO ir Europos Sąjungos institucijose.


DALIA PUŠKORIENĖ
LAIMA MOGENIENĖ
Komisijos pirmininkė
Komisijos pirmininkė