EUROPOS LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ IR LIETUVOS DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ VADOVŲ
2008 M. SAUSIO 25-27 D. SUSITIKIMO HIUTENFELDEIŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Lietuvių bendruomenių Europos šalyse ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavimas vyksta po istorinio Lietuvos įsiliejimo į Šengeno erdvę – Europos valstybių sienų atvėrimo. Ekonominė ir socialinė Lietuvos pažanga, vis spartėjanti šalies integracija į euroatlantines struktūras sudaro naujas galimybes plėtoti Lietuvoje ir kituose Europos kraštuose gyvenančių lietuvių ryšius ir kartu veikti Lietuvos labui.
Suvažiavimo dalyviai pažymi aktyvėjantį lietuvių bendruomenių užsienyje ir Lietuvos atstovybių bendradarbiavimą ir kartu ieškos naujų formų lietuvybei Europoje stiprinti ir Lietuvai pristatyti. Pabrėžiame, kad išeivija yra svarbus Lietuvos turtas, kuro negalime iššvaistyti. Kviečiame visus Europos lietuvius savo patirtį ir gebėjimus panaudoti Lietuvos ryšiams su kitomis Europos valstybėmis stiprinti, kuo plačiau pristatyti Europoje Lietuvos tradicijas, verslo ir kultūros galimybes.
Siūlome pakelti į naują kokybinį lygį įvairių už išeivijos reikalus atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų ir lietuvių bendruomenių užsienyje bendradarbiavimą, peržiūrėti esamą šių reikalų koordinavimo institucinės struktūros bei finansavimo efektyvumą, šiuo tikslu sudaryti bendrą komisiją. Dar kartą atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo užsienyje gyvenantiems lietuviams klausimą.
Bendruomenės ir atstovybės ir toliau veiks kartu siekdamos išsaugoti ir puoselėti užsienyje gyvenančių lietuvių tautinį tapatumą, jų ryšius su Tėvyne, tęs geriausias praeities tradicijas ir jas pritaikys šiandienos poreikiams. Vienas svarbiausių uždavinių – kurti ir remti savaitgalio lituanistines mokyklas, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą. Ypač svarbu parengti kvalifikuotas mokymo programas, pritaikytas įvairiems mokyklų tipams. Siūlome Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui peržiūrėti lituanistinių mokyklų finansavimo programą ir numatyti būdus esamoms problemoms spręsti. Pabrėžiame lituanistikos ir baltistikos centrų Europoje, Lietuvos bičiulių draugijų ir susivienijimų svarbą ir būtinybę remti jų veiklą.
Bendruomenės ir atstovybės glaudžiau bendradarbiaus skleisdamos informaciją apie grįžimo į Lietuvą, mokymosi, įsidarbinimo Lietuvoje galimybes. Bendradarbiaudami su atsakingomis Lietuvos institucijomis, sieksime supaprastinti teisinius formalumus ir biurokratines procedūras, su kuriomis susiduria užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
Pripažindamos, kad užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių poveikis šalies politinės sistemos ir politinės kultūros raidai yra pernelyg mažas, bendruomenės ir atstovybės bendradarbiaus skatindamos užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių dalyvavimą Lietuvos gyvenime. Šis susitarimas kyla iš konstitucinės nuostatos, kad Lietuvos valstybę ir jos institucijas kuria Tauta. Dalis jos atstovų dėl įvairių priežasčių pasklido po visą pasaulį, tačiau dėl to nepraranda teisės ir atsakomybės rūpintis Lietuvos likimu. Išvykusi į užsienį tautos dalis negali ir neturi būti diskriminuojama. Bendruomenės ir atstovybės sieks sudaryti palankias sąlygas visiems norintiems išreikšti savo politinę valią Seimo rinkimuose. Kad užsienyje gyvenantiems lietuviams būtų tiesiogiai ir proporcingai atstovaujama Lietuvos Respublikos Seime, siūlome apsvarstyti atskirų rinkimų apygardų užsienyje gyvenantiems lietuviams steigimo galimybę.
Bendruomenės ir atstovybės yra pasirengusios kartu įgyvendinti projektus pristatant Lietuvą Europoje Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės renginių proga 2009-aisais metais. Kreipiamės į šių renginių organizatorius, siūlydami glaudžiau bendradarbiauti, pasinaudoti išeivijos pagalba ir patirtimi.
Suvažiavimo dalyviai atkreipia dėmesį į Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo užsienyje identifikavimo ir išsaugojimo svarbą. Esame pasirengę dirbti šioje srityje kartu su atsakingomis Lietuvos institucijomis.
Suvažiavimo dalyviai pabrėžia, kad svarbu kuo plačiau skleisti informaciją apie Lietuvą, puoselėti gilias ir garbingas lietuviškos žiniasklaidos užsienyje tradicijas ir praturtinti jas modernios komunikacijos naujovėmis. Drauge sieksime įgyvendinti projektus, jungiančius įvairiuose kraštuose gyvenančias lietuvių bendruomenes ir tvirtais saitais susiejančius su Lietuva.
Tikimės, kad tokie diplomatinių atstovybių ir lietuvių bendruomenių vadovų susitikimai taps gražia tradicija, kitame susitikime apžvelgsime šio suvažiavimo metu pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo rezultatus ir aptarsime kilusius naujus klausimus.
EUROPOS LIETUVI
Ų BENDRUOMENIŲ IR LIETUVOS DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ VADOVŲ SUSITIKIMO 2008 M. SAUSIO 25-27 DD. HIUTENFELDEIŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Lietuvių bendruomenių Europos šalyse ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavimas vyksta po istorinio Lietuvos įsiliejimo į Šengeno erdvę – Europos valstybių sienų atvėrimo. Ekonominė ir socialinė Lietuvos pažanga, vis spartėjanti šalies integracija į euroatlantines struktūras sudaro naujas galimybes plėtoti Lietuvoje ir kituose Europos kraštuose gyvenančių lietuvių ryšius ir kartu veikti Lietuvos labui.
Suvažiavimo dalyviai pažymi aktyvėjantį lietuvių bendruomenių užsienyje ir Lietuvos atstovybių bendradarbiavimą ir kartu ieškos naujų formų lietuvybei Europoje stiprinti ir Lietuvai pristatyti. Pabrėžiame, kad išeivija yra svarbus Lietuvos turtas, kuro negalime iššvaistyti. Kviečiame visus Europos lietuvius savo patirtį ir gebėjimus panaudoti Lietuvos ryšiams su kitomis Europos valstybėmis stiprinti, kuo plačiau pristatyti Europoje Lietuvos tradicijas, verslo ir kultūros galimybes.
Siūlome pakelti į naują kokybinį lygį įvairių už išeivijos reikalus atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų ir lietuvių bendruomenių užsienyje bendradarbiavimą, peržiūrėti esamą šių reikalų koordinavimo institucinės struktūros bei finansavimo efektyvumą, šiuo tikslu sudarant bendrą komisiją. Dar kartą atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo užsienyje gyvenantiems lietuviams klausimą.
Bendruomenės ir atstovybės ir toliau veiks kartu siekdamos išsaugoti ir puoselėti užsienyje gyvenančių lietuvių tautinį tapatumą, jų ryšius su Tėvyne, tęs geriausias praeities tradicijas ir jas pritaikys šiandienos poreikiams. Vienas svarbiausių uždavinių – kurti ir remti savaitgalio lituanistines mokyklas, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą. Ypač svarbu parengti kvalifikuotas mokymo programas, pritaikytas įvairiems mokyklų tipams. Siūlome Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui peržiūrėti lituanistinių mokyklų finansavimo programą ir numatyti būdus esamoms problemoms spręsti. Pabrėžiame lituanistikos ir baltistikos centrų Europoje, Lietuvos bičiulių draugijų ir susivienijimų svarbą ir būtinybę remti jų veiklą.
Bendruomenės ir atstovybės glaudžiau bendradarbiaus skleisdamos informaciją apie grįžimo į Lietuvą, mokymosi, įsidarbinimo Lietuvoje galimybes. Bendradarbiaudami su atsakingomis Lietuvos institucijomis, sieksime supaprastinti teisinius formalumus ir biurokratines procedūras, su kuriomis susiduria užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
Pripažindamos, kad užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių poveikis šalies politinės sistemos ir politinės kultūros raidai yra pernelyg mažas, bendruomenės ir atstovybės bendradarbiaus skatindamos užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių dalyvavimą Lietuvos gyvenime. Šis susitarimas kyla iš konstitucinės nuostatos, kad Lietuvos valstybę ir jos institucijas kuria Tauta. Dalis jos atstovų dėl įvairių priežasčių pasklido po visą pasaulį, tačiau diau dėl to nepraranda teisės ir atsakomybės rūpintis Lietuvos likimu. Išvykusi į užsienį tautos dalis negali ir neturi būti diskriminuojama. Bendruomenės ir atstovybės sieks sudaryti palankias sąlygas visiems norintiems išreikšti savo politinę valią Seimo rinkimuose. Siekiant tiesioginio ir proporcingo užsienyje gyvenančių lietuvių atstovavimo Lietuvos Respublikos Seime, siūlome apsvarstyti atskirų rinkimų apygardų užsienyje gyvenantiems lietuviams įsteigimo galimybę.
Bendruomenės ir atstovybės yra pasirengę kartu įgyvendinti projektus pristatant Lietuvą Europoje Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės renginių proga 2009-aisais metais. Kreipiamės į šių renginių organizatorius, siūlydami glaudžiau bendradarbiauti, pasinaudoti išeivijos talka ir patirtimi.
Suvažiavimo dalyviai atkreipia dėmesį į Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo užsienyje identifikavimo ir išsaugojimo svarbą. Esame pasirengę dirbti šioje srityje kartu su atsakingomis Lietuvos institucijomis.
Suvažiavimo dalyviai pabrėžia, kad svarbu kuo plačiau skleisti informaciją apie Lietuvą, puoselėti gilias ir garbingas lietuviškos žiniasklaidos užsienyje tradicijas ir praturtinti jas modernios komunikacijos naujovėmis. Drauge sieksime įgyvendinti projektus, jungiančius įvairiuose kraštuose gyvenančias lietuvių bendruomenes ir tvirtais saitais susiejančius su Lietuva.
Tikimės, kad tokie diplomatinių atstovybių ir lietuvių bendruomenių vadovų susitikimai taps gražia tradicija, kitame susitikime apžvelgsime šio suvažiavimo metu pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo rezultatus bei aptarsime iškilusius naujus klausimus.