Lietuvos Respublikos Seimo
ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisija
Trumpa komisijos istorija
1994 metais JAV LB Taryba, Visuomeninių Reikalų Tarybos iniciatyva, įsteigė LR Seimo ir JAV LB atstovų komisiją, kuri buvo LR Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimu patvirtinta. Buvo numatyta, kad ši komisija vadovausis Integrali tautadokumentu paremtu Lietuvių Chartos ir Lietuvos Konstitucijos nuostatomis. Dokumento nuostatos ir principai yra lietuvių bendradarbiavimo orientyrai, kuriais rėmėsi ši komisija, atsižvelgdama į lietuvių tautos gyvenimo aktualijas. 2006 m. JAV LB Tarybos nutarimu buvo siūlyta šią komisiją praplėsti trim asmenimis. Tuo metu LR Seimas reiškė susirūpinimą didelės emigracijos problema ir buvo siūlymai LR Seimo ir JAV LB komisiją panaikinti ir įsteigti komisiją, kuri domėtųsi emigracijos klausimais. Atsižvelgus į komisijos patirtį ir atliktus darbus, atrodė realu emigracijos klausimu svarstymus paskirti šiai komisijai, ją praplečiant penkiais PLB rinktais atstovais (1 iš Kanados, 2 is Vakaru Europos nauju emigrantu gretų, 1 iš Lietuvos etninių žemių ir 1 iš Rytų, ir pakeičiant komisijos pavadinimą į LR Seimo ir PLB komisiją. 2007m. balandžio 19 d. Nr. X-1103 LR Seimo Nutarimu buvo patvirtintos LR Seimo ir PLB Komisijos nuostatos. Šiam Seimo nutarimui įsigaliojus gegužės 1 d., baigėsi LR Seimo ir JAV LB Komisijos įgaliojimai.
LR Seimo ir PLB komisijos įgaliojimai tęsiasi iki 2004-2008 metu Seimo kadencijos pabaigos.
LR Seimo ir PLB komisiją sudaro:
Iš Seimo puses:
Irena Degutiene, Vytautas Kamblevičius, Vaclovas Karbauskis, Arminas Lydeka, Gintautas Mikolaitis, Laima Mogeniene, Dalia Teišerskyte, Ona Valiukevičiūtė.
Iš PLB pusės:
Irena Gasperavičiūtė, Aurelija Goris-Norienė, Romualdas Kašuba, Joana Kuraitė, Jadvyga Kuršelienė, Rimtautas Marcinkevičius, Angele Nelsiene, Dalia Puškorienė, Antanas Rasiulis, Elona Vaišnienė.
Komisijai pirmininkauja Laima Mogenienė (Seimas) ir Dalia Puškorienė (PLB).
Pirmininkų pavaduotojai Gintautas Mikolaitis ir Irena Gasperavičiūtė.
LR Seimo ir PLB komisija pirmą kartą rinkosi 2007 m. spalio 15 - 19 d.d. Vilniuje. Darbo posėdį pradėjo su Komisijos narių pasisakymais dėl 2007 m. balandžio 16 20 d.d. posėdžiuose priimtų rezoliucijų arba kreipimusi ir gautų atsakymų. Daugelis šių temų buvo vėliau sesijos metu toliau nagrinėtos.
Antradienį, spalio 16-ta, Komisija paminėjo Mažosios Lietuvos gyventoju genocido dieną. Taip pat išklausė išsamius pranešimus apie Karaliaučiaus krašto dabartinę padėtį ir parašė rezoliuciją išreikšdama savo susirūpinimą; ragino Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę siekti tarptautinio Mažosios Lietuvos gyventojų genocido pripažinimo, kelti Karaliaučiaus krašto teisinio statuso ir demilitarizavimo klausimus NATO ir Europos Sąjungos institucijose.
Komisija toliau sieke informacijos apie Lietuvos televizijos programos transliavimo į JAV klausimų sprendimą ir kreipėsi į LR Seimą prašydama, kad svarstant ir tvirtinant 2008 metu valstybės biudžetą, Seimas numatytų lėšų TV Lituanica projektui finansuoti ir taip prisidėtų prie lituanistinio švietimo, lietuviškų tradicijų išlaikymo užsienio kraštuose.
Antradienio antra dienos puse buvo paskirta diskusijai Lietuvos žiniasklaidos vaidmuo valstybes įvaizdžio formavime; viešosios informacijos poveikis visuomenei. Komisija atkreipė dėmesį, kad žiniasklaida, tai visuomenes švietimo bei pilietiškumo ugdymo instrumentas, kuris kuria valstybes įvaizdį, daro įtaką jaunimo moralinės, dvasinės, tautinės sąmones formavimui, ugdo kritišką požiūrį. Kalbėtojai pastebėjo, kad žiniasklaida turi didelę įtaką vaikų ir jaunimo socializacijai, procesui, kuriame vaikai įsitraukia į visuomenės gyvenimą, jų vertybių formavimui. Buvo diskutuojama, kaip vaikus apsaugoti nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Buvo iškelti klausimai dėl žiniasklaidos skaidrumo, savireguliacijos trukumo. Buvo ieškoma priemonių, kaip išspręsti etikos problemas, skatinti kokybiškos spaudos vystymąsi.
Trečiadienio posėdis buvo skirtas dvigubos pilietybes įgijimo problemų, jų sprendimo eigos ir perspektyvos nagrinėjimui. Pilietybes klausimas jau ne karta buvo svarstytas ankstyvesnes LR Seimo ir JAV LB komisijos posėdžiuose. Vėliausias pilietybės įstatymas buvo tos komisijos posėdžiuose sprendžiamas, komisijos nario iš Seimo puses Armino Lydekos suprojektuotas ir anksčiau Seime priimtas. Problema kilo, kai Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nusprendė, kad Lietuvos Respublikos pilietybes įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai. Susidarė dvi skirtingos nuomones, kaip šį klausimą išspręsti: vieni teigė, kad reikalingas referendumas, o kiti norėjo klausimą spręsti teisės aktu. Daugelio nuomone, tie, kurie siūlo referendumą, tai daro žinodami, kad referendumas šiuo klausimu neįvyks, jis yra pasmerktas žlugti, nes yra per dideli balsavimo reikalavimai. Komisija priėmė rezoliuciją, remdamasi dar Seimo ir JAV LB komisijos 2007 m. balandžio 20 d. rezoliucija Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimus, išsaugojimo. Papildomai ši komisija ragino Seimo valdybos 2007 m. spalio 17 d. sprendimu sudaryta darbo grupe Konstitucinio Teismo 2006 m lapkričio 13 d. nutarimui Dėl teises aktu, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai įgyvendinti kuo skubiau parengti reikalingus teisės aktų projektus. Taip pat kreipėmės į LR Seimą, prasydami šiuos projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka ir dėl jų priėmimo balsuoti ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 25 d..
Ketvirtadienis liko skirtas emigracijos ir imigracijos temoms; Lietuvos diplomatinių atstovybių ryšių su lietuvių bendruomenėmis klausimams; užsienyje dirbančių tėvų Lietuvoje paliktų vaikų problemų sprendimui.
Emigracijos klausimas susirūpinimą kelia dėl jo didelio masto, būtent 15 %. Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje ir pasaulyje migracijos skaičiumi. Lietuva neteko ne tik didelio skaičiaus gyventoju (o gimstamumas mažėja!), bet taip pat ir darbo jėgos. O tai daro įtaką bendram rinkos vidaus produktui. Pagal posėdyje pateiktą statistiką, užsieniečiai darbininkai pakeičia 14% darbo vietų Lietuvoje. Pagal Lietuvos įstatymus, užsienietis po penkių metu gali pretenduoti į nuolatinio gyventojo statusą, balsuoti ir būti renkamas, o po 10 metų ir gauti Lietuvos pilietybę, žinoma, atsisakęs savo krašto pilietybės. Posėdžio dalyviai privertė pamąstyti, iš kokių kraštų ši darbo jėga atvyks ir kokia kultūrą, religiją, tradicijas jie atves į Lietuvą.
Toliau komisija atkreipė dėmesį į Lietuvos diplomatinių atstovybių bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis stoka. Komisija skatino Lietuvos užsienyje veikiančias diplomatines atstovybes išnaudoti ir puoselėti visus įmanomus ryšius su to krašto oficialiai įsisteigusiomis Lietuvių Bendruomenėmis ir kreipėmės į Užsienio reikalų ministrą su siūlymu į Lietuvos Respublikos diplomatų atmintinę įrašyti nuolatinio bendravimo ir bendradarbiavimo su Lietuviu Bendruomene funkcijas.
Paskutine šios sesijos tema buvo Užsienyje dirbančių tėvų Lietuvoje palikti vaikai: problemos ir jų sprendimas.
Daugelis komisijos narių pareiškė susirūpinimą dėl užsienyje dirbančių tėvų Lietuvoje paliktų vaikų problemų. Posėdžio pranešėjai pateikė statistikos duomenis, kad tokių vaikų Lietuvoje yra virš 2,500. Kiti paminėjo, kad apie 4,000 vaikų yra likę be tėvų priežiūros, t.y., šiuos vaikus de facto prižiūri seneliai, giminaičiai, vyresni broliai ir seserys, draugai bei pažįstami ar kiti asmenys, o kai kurie iš jų apskritai gyvena vieni. Siu vaikų teises ir teisėti interesai de jure nėra atstovaujami, jeigu išvykdami tėvai neišsprendžia vaiko laikinosios globos nustatymo klausimo. Tėvai, būdami įstatyminiais vaiko atstovais, turi pareigą atstovauti ir ginti savo vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau pastariesiems išvykus, artimieji giminaičiai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys neturi įgaliojimų priimti su vaikais susijusius sprendimus (atstovauti vaiką mokykloje, gydymo įstaigoje, teisėsaugos institucijose ir kt.). Tokiu vaikų psichologinės, sociologinės, elgesio bei mokymosi problemos buvo labai išsamiai apibudintos. Sakoma, jie praranda motyvaciją mokytis, dažnai nelanko mokyklos, pasirodo uždaresni, nuliūdę, jautresni, neretai pasidaro agresyviais. Kaip viena pranešėja pareiškė, vaikai įgyja našlaičio sindromą. Buvo kalbama apie tėvų palikto vaiko teisinio atstovavimo užtikrinimą, kuriuo ne visi išvykę tėvai pasirūpina, ir apie tai, kaip užsienyje dirbančius bei gyvenančius tėvus šiuo klausimu informuoti. Iš pranešimų susidarė įspūdis, kad šia problema Lietuvos institucijos rūpinasi, kuria programas, teikia visokeriopą pagalbą, leidžia naujus įstatymus. Tačiau yra reikalingas tampresnis tarpinstitucinis kooperavimas. Buvo pasiūlyta ateinančius metus paskelbti atsigręžimo į šeimą metais.
Savo ruožtu, komisija kreipėsi į PLB valdybos pirmininkę Reginą Narušienę ir Kraštų Lietuviu Bendruomenes, prašydama informuoti įvairių kraštų lietuvių bendruomenes apie nuo 2007 m. birželio 3 d. įsigaliojusius pakeistus Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kurie numato galimybę nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) tėvų prašymu, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, ir siūlydama paraginti į užsienį išvykusius tėvus pasirūpinti vaiko juridiniu atstovavimu.
Komisija taip pat kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę dėl balandžio mėnesio rezoliucijos Dėl vaiku, Lietuvos Respublikos piliečių, įvaikinimo pažymėdama, kad Komisija susipažino su JAV gyvenančių lietuvių ir lietuvių kilmės amerikiečių, kurie yra įsivaikinę arba siekia įsivaikinti vaiku iš Lietuvos, pareiškimais dėl pasitaikančių atvejų, kai įvaikintojams yra pateikiama neišsami informacija apie įvaikinamo vaiko sveikatos būklę. Komisija prašė informuoti, kokių priemonių imasi Valstybes vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos, kad tokių atvejų būtų išvengta.
Komisija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą dėl jo vadovaujamos ministerijos pateikto atsakymo į rezoliuciją Dėl sveikatos apsaugos problemų sprendimo, kuriame informuojama, kad 2006 m. lapkričio 28 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė sveikatos sistemos perspektyvinio vystymosi strategijai parengti jau baigia darbą, todėl papildyti minėtą darbo grupę užsienio lietuvių gydytojų ir mokslininkų atstovais yra netikslinga. Komisija pareiškė pageidavimą susipažinti su sveikatos sistemos perspektyvinio vystymosi strategija ir dėl to kreipiasi į jį prasydama Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje internete paskelbti minėtos darbo grupės veiklos rezultatus. Be to, Komisija, 2007 m. spalio 15 d. posėdyje apsvarsčiusi su Lietuvos vaiku įvaikinimu susijusius klausimus, prašo pateikti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą vaikams, gyvenantiems vaikų globos namuose.
Komisija kreipėsi į Užsienio reikalų ministrą paminėdama, kad viename iš savo posėdžių aptarė su lietuviškojo kultūros paveldo užsienyje išsaugojimu susijusius klausimus ir prašo pagal kompetenciją kreiptis į atitinkamas Rusijos Federacijos institucijas dėl valstybės saugomų istorijos paminklų statuso suteikimo Rusijos teritorijoje pastatytiems Lietuvos tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti skirtiems paminklams ir dėl jų išsaugojimo.
Komisija kreipėsi į Lietuvos Vyskupu Konferencijos pirmininką pareikšdama, kad susipažinusi su Lietuvos Vyskupu Konferencijos atsakymu į Seimo ir JAV LB komisijos rezoliuciją Dėl lietuviškų parapijų išlikimo JAV ir kitose šalyse, reiškia nuoširdžią padėką už Lietuvos Vyskupų Konferencijos ryžtą pagal savo kanoninę tvarką ir sielovados praktiką padėti užsienio lietuviams.
Komisija taip pat kreipėsi į Prelatą Edmundą Putrimą, pareikšdama, kad komisija vertindama jo darbą užsienyje gyvenančių lietuvių sielovados klausimais, aptarusi lietuviu parapijų JAV ir kituose kraštuose klausimus, sielovados patarnavimo lietuvių kalba reikalus, kreipiasi į jį prašydama bendradarbiauti sprendžiant iškilusias problemas ir informuoti apie jo atliekamus darbus.
Penktadienį komisijos nariai dalyvavo spaudos konferencijoje kurioje trumpai supažindino su sesijos metu atliktu darbu ir atsake į žiniasklaidos dalyvių klausimus.
Dalia Puškorienė
Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkė (nuo PLB)