2007 m. PLB Visuomeninių Reikalų komisijos pranešimas

(Regina Narušienė)

 

            Atsižvelgiant į didelę migraciją iš Lietuvos, Lietuva vis didesnį dėmesį kreipia į užsienio lietuvius. Ministerijos pradėjo vystyti užsienio lietuviams strategijas. Iš pradžių tos strategijos buvo kuriamos nelabai suprantant užsienio lietuvius ir be jų indelio.

Pirma svarbi strategija buvo kuriama Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ­ Departamentas). Jų pirmasis projektas buvo pateiktas susipažinimui visiems PLB Seimo nariams per 2006 m. PLB Seimą. Pateiktas projektas buvo netikslus, per ilgas ir kai kurie teiginiai nepriimtini PLB valdybai. Šiek tiek pataisyta versija buvo pristatyta PLB valdybai 2007 m. gegužės mėn. PLB valdyba pateikė savo komentarus birželio mėnesį. Šis antrasis Departamento projektas buvo trumpesnis (23 puslapių), bet esminių pakeitimų nebuvo padaryta. Taip pat nebuvo dialogo tarp Departamento ir PLB valdybos, kurį PLB siūlė. Tačiau 2007m. rugpjūčio 10 d., įvyko prasmingas dialogas tarp Departamento ir PLB valdybos, kurio metu buvo aptartas mūsų bendradarbiavimas. PLB valdyba pateikė šias pastabas:

1.                            Būtina, kad Departamentas veiktų per Lietuvių Bendruomenių kraštų valdybas ir finansinės paramos užsienio lietuvių projektams skyrimą svarstytų tik tuomet, kai projektams pritaria ir juos patvirtina Bendruomenių valdybos.

2.                            PLB prašė ne tik gauti Departamento informaciją ir nutarimus, bet ir bendradarbiauti formuojant esminius nutarimus dėl užsienio lietuvių.

3.                            Departamentas privalėtų remti išeivijos veiklą partnerystės pagrindais.

4.                            Lėšos, skiriamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto, turėtų būti panaudojamos kryptingiau. Remti ne kuo daugiau lietuvių užsienyje (vien skaičiais matuojant), o tik efektyvią ir prasmingą veiklą.

5.                            Reikia administracine prasme atskirti nacionalinių mažumų Lietuvoje reikalus nuo išeivijos (užsienio lietuvių) departamento, nes šios dvi sritys iš esmės skiriasi.

6.                            Strategijos dėl ryšių su užsienio lietuviais kūrimas, vykdymas ir įvertinimas negali būti sutelktas vienose rankose. Lietuvoje šios srities administravime egzistuoja akivaizdi struktūrinė problema. Užsienio lietuvių projektų ir programų jiems finansavimas yra tik viena šios plačios strateginės veiklos dalis.

Po šio dialogo rugpjūčio pabaigoje buvo gautas laiškas, atsakantis į kai kurias mūsų pastabas ir rekomendacijas. Departamentas pritarė PLB valdybos rekomendacijai, kad tikslinga sukurti Užsienio lietuvių ir Lietuvos ryšių koordinavimo komisiją ir prašė detaliau išdėstyti mūsų siūlymą bei pasiūlyti praktinius komisijos darbo organizavimo principus. Taip pat atsakė, kad atskiro Užsienio lietuvių departamento sukūrimą svarstys atsakingos institucijos, kurios turės galimybes reformuoti esamą Departamentą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės interesus ir tenkinant Lietuvių Bendruomenių poreikius. Taip pat iš laiško buvo aišku, kad Departamentas dar laikėsi gerokai netikslios pozicijos dėl užsienio lietuvių požiūrio į Lietuvos pilietybę. Departamente nebuvo suprasta, kad užsienio lietuviai siekia išlaikyti savo pilietybės prigimtinę teisę (o ne keisti Konstitucijos 12 straipsnį referendumo būdu, suteikiant bet kam dvigubą pilietybę). PLB valdyba atsakė į šį laišką rugsėjo 29 d. PLB valdybos atsakyme vėl buvo paaiškinta, kad užsienio lietuviai nepageidauja neribotos dvigubos pilietybės, tik teisę išsaugoti savo prigimtinę teisę per Pilietybės įstatymo tobulinimo procesą Seime. Taip pat PLB valdybos siūlomos Ryšių su užsienio lietuviais Koordinavimo komisijos tikslas, pareigos ir sudėtis buvo išdėstyti šitaip:

  1. Vyriausybė sukuria Užsienio lietuvių ir Lietuvos ryšių koordinavimo komisiją, kuri yra jai atskaitinga.

  2. Komisijos tikslas būtų: atitinkamų strategijų (dėl užsienyje gyvenančių lietuvių ir visų institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos užsienio lietuvių atžvilgiu) projektus įvertinti bei juos priimti, strategijų įgyvendinimą koordinuoti, įvertinti Užsienio lietuvių departamento veiklą, bei rūpintis efektyvesniu valstybės turimų išteklių panaudojimu. Užsienio lietuvių departamentas vykdytų programas per atitinkamas ministerijas, departamentus bei organizacijas, bendradarbiautų su PLB partnerystės pagrindais ir pasiūlytų Komisijai strategijas. Departamentas būtų atskaitingas Komisijai.

  3. Komisija sudarytų: Užsienio reikalų ministerijos atstovas, Švietimo ir  mokslo ministerijos atstovas, Kultūros ministerijos atstovas, Vidaus reikalų ministerijos atstovas, Ekonominės migracijos reikalų komisijos pirmininkas, „Išeivijos integravimosi į Lietuvos gyvenimą“ komisijos pirmininkas, Ministro pirmininko atstovas ir trys PLB atstovai.

  4. Vienintelis Seimo politinis sprendimas buvo padarytas 1996 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje, LR Seimo ir JAV LB komisijai priėmus koncepciją „Integrali Tauta“. Ši koncepcija remiasi Lietuvių Chartos ir Lietuvos Konstitucijos nuostatomis. Koncepcijos politikos principai  – „Lietuvių tautą sudaro ir tėvų žemėje gyvenantys, ir už jos ribų įsikūrę pasaulio lietuviai. Juos į integralią tautą jungia aukščiausioji tautos bendruomenės organizacija – nepriklausoma valstybė“. Vadovaujantis šiais principais, programas užsienio lietuviams turėtų kurti Lietuvos valdžios institucijos, pagal savo padalinių paskirtis (ministerijas) ir jų ekspertizę, o ne kurti atskiras programas užsienio lietuviams, atsietas nuo veiklų, skirtų lietuviams, gyvenantiems Tėvynėje.

 

PLB valdyba prašė pateikti Vyriausybei mūsų rekomendaciją sukurti Užsienio lietuvių departamentą, kurio veiklos prioritetai būtų nukreipti į užsienio lietuvių ryšių su Lietuva palaikymo užtikrinimą bei panaudojimą Lietuvos valstybės interesų stiprinimui tarptautinėje erdvėje. Teigėme, kad PLB siekia toliau tobulinti bendradarbiavimą su Departamentu, kurį prasmingai pradėjome. Taip pat teigėme, kad PLB valdyba yra pasiruošusi dirbti Lietuvos ir užsienio lietuvių gerovei ir interesams. Mes esame viena tauta.

            PLB valdyba gavo Ilgalaikės Valstybės santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 m. strategijos projekto patikslintą versiją iš Departamento 2007 m. spalio mėn. Šis naujas variantas buvo daug tobulesnis, į jį įtraukta „integralios tautos“ koncepcija. Departamentas teigė, kad turi būti sukurta nauja bendra su PLB Lietuvos bendravimo su užsienio lietuviais strategijos koordinavimo komisija, atskaitinga Vyriausybei ir kad bus sukurta programa LR bendrojo lavinimo mokyklose mokyti jaunimą apie pasaulio lietuvių istoriją, kaip PLB buvo prašiusi. PLB valdyba atsakė į šią paskutinę versiją padėkodama Departamentui už jų padarytas pataisas. PLB valdyba padėkojo Departamentui už jų supratimą, kad Lietuvių Bendruomenės pačios turėtų steigti savo mokyklas bei tvarkyti jų veiklą, ir kad Departamentas gali tik tokį kūrimą skatinti. Įvertintas Departamento siekis rasti prasmingą bendradarbiavimą su Lietuvių Bendruomenėmis per Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Taip pat pateikta pastaba, kad seniau įkurtos Bendruomenės dažnai pareiškia, kad joms ir jų poreikiams nepakanka Lietuvos institucijų dėmesio. Pagaliau PLB atsakymas atkreipė Departamento dėmesį į patikslintus ir atnaujintus Lietuvių Bendruomenės duomenis.

 

            Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paruošusi Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008m. planą, kurį Lietuvos Vyriausybės priėmė 2007 m. balandžio 25 d.  Šios Strategijos tikslas yra „siekti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvos Respublikoje netruktų darbo jėgos ir išvengti neigiamų migracijos proceso pasekmių“. Vienas tikslas yra skatinti ekonominius migrantus grįžti į Tėvynę palaikant su jais glaudžius ryšius ir bendradarbiaujant su veikiančiomis lietuvių organizacijomis bei užtikrinant efektyvų institucijų bendradarbiavimą ekonominės migracijos klausimais. Strategijoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB komisija turės atsakomybę koordinuoti Lietuvoje ir užsienyje  gyvenančių lietuvių bendravimo puoselėjimą ir dalyvauti formuojant valstybės politiką užsienio lietuvių atžvilgiu. Tuo tarpu numatyta, kad PLB turės atsakomybę už pagarbos savitai lietuvių kultūrai skatinimą ir tautinio tapatumo puoselėjimą, lietuviškų vertybių puoselėjimą šeimoje, lietuvių kalbos mokymą užsienio lietuvių tarpe, skatins savo kraštų LB  kurti bendruomeninius centrus ir skatins lietuvių grįžimą į Tėvynę. Projektas buvo aptartas buvusioje LR Seimo ir JAV LB komisijoje, ir PLB pirmininkė pateikė PLB nuomonę, kad parašyta strategija skamba  pozityviai, ji įtraukia užsienio lietuvių indelį, bet daug kas priklausys nuo šios strategijos vykdymo sąlygų.

 

            2007 m. Kultūros ministerija parengė „Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo koncepciją“, vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos LR Seimo 2002 m. lapkričio 12d. nutarimu Nr. IX-1187. Ši Kultūros ministerijos koncepcija sukūrė galimybę vykdyti „TVLituanica“ projektą.  2007 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko posėdis, kuriame J.E. Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Ministrą pirmininką, Seimo narį Petrą Auštrevičių, PLB valdybos pirmininkę Reginą Narušienę, Amerikos Lietuvių televizijos direktorių Arvydą Reneckį ir režisierių Arūną Matelį. Posėdžio metu buvo pasisakyta už lietuvišką ALTV kanalo projektą, kurio programą sudarytų Amerikoje sukurtos laidos, atspindinčios vietinių lietuvių lūkesčius ir JAV LB žinias, bei geriausių Lietuvoje rodomų TV laidų rinktinę, neapsiribojant viena televizijos laida, bet siekiant įtraukti geriausias lietuviškas kultūrines, šviečiamąsias ir regionines laidas, nepriklausomų prodiuserių kūrinius. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad Vyriausybė yra pasirengusi skirti projektui lėšas. Tuo tikslu buvo sukurta darbo grupė, kurioje dalyvavo PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė, Arvydas Reneckis, režisierius Arūnas Matelis, Ministro Pirmininko atstovas Valdemaras Sarapinas ir Prezidento atstovė Vaiva Vėbraitė. Darbo grupė pateikė Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui savo išvadas ir rekomendacijas bei pasiūlė pavadinti šią programą „TVLituanica“. 2007 m. rugpjūčio 10 d. susirinkime, kuriame dalyvavo  Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas ir PLB valdybos nariai, Ministras Pirmininkas patvirtino  „TVLituanica“ projekto rėmimą.  2007 m. spalio 24 d. Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą koncepciją ir  2007m. gruodžio 5 d. Vyriausybė Nutarimu Nr. 1295 paskyrė lėšas „užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programai kaip papildomą finansavimą.“ „TVLituanica“ pradėjo rengtis transliuoti savo programas  JAV, vėliau šią veiklą praplečiant į kitus kraštus. Taigi PLB valdyba įvykdė PLB XII Seimo rezoliuciją dėl lietuviškų TV laidų transliavimo pasauliui remiantis Amerikos lietuvių televizija Čikagoje.

 

            LR Seime buvo svarstomas balsavimas internetu rinkimuose ir referendumuose. PLB valdyba nusprendė remti Lietuvos ir užsienio lietuvių balsavimą elektroniniu būdu, kaip alternatyvų būdą su sąlyga, kad bus garantuota, kad toks balsavimas teisėtas, saugus ir nekorumpuotas. PLB nuomone, prieš įdiegiant tokią sistemą, būtina gauti ekspertų išvadas.

 

            Seimo Rinkimų įstatymas paskiria visus užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius į vieną vienmandatę rinkiminę apygardą (ketvirtas skirsnis, 33 straipsnis, 1 pastraipa). Apytikriai skaičiavimai rodo, kad šiuo metu užsienyje gyvena apie 400,000 Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teises. Turint omenyje, kad Lietuvoje yra 71 vienmandatė apygarda, toks dabartinis įstatymas yra diskriminuojantis, prieš „lygią rinkimų teisę“ ir mažina užsienio lietuvių įtaką įstatymų leidybai. Šis nepasitenkinimas buvo išreikštas LR Seimo ir JAV LB komisijoje ir dr. Arnoldo Čeponio, ir dr. Giedriaus Buračo, gyvenančių JAV, sukurtoje Peticijoje. PLB valdyba nusprendė remti šią Peticiją ir prašė visas kraštų Bendruomenės prisijungti prie šios akcijos. Šis įstatymas dar nėra pakeistas.

 

            Naujai sukurta LR Seimo ir PLB komisija pradėjo veikti 2007 m. gegužės 1 d. Pirmasis posėdis įvyko 2007m. spalio mėnesį Vilniuje. PLB atstovų pirmininke liko Dalia Puškorienė. Jos pranešimas yra pridėtas prie šio Visuomeninių reikalų komisijos pranešimo.

 

            2006 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė savo sprendimą, kad dabartinis Pilietybės įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. PLB valdyba kėlė šį netikėtą sprendimą į viešumą ir inicijavo viešas diskusijas, pareikšdama savo nepasitenkinimą ir prašydama Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko surasti būdą lietuviams išlaikyti savo pilietinius ryšius su Tėvyne, arba, jei jie gimę svetur, pilietinius ryšius užmegzti neprarandant gimtojo krašto pilietybės. 2007 m. gruodžio 20 d. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas savo potvarkiu sudarė darbo grupę išnagrinėti pilietybės sampratą esamomis Lietuvos valstybingumo raidos sąlygomis.  Grupės vadovu paskirtas Egidijus Jarašiūnas. Į Darbo grupę buvo įtraukta ir Regina Narušienė, PLB valdybos pirmininkė. Tačiau ši darbo grupė veikė, nepranešusi apie tai PLB valdybos pirmininkei. Ji nebuvo informuota apie posėdžius ar pakviesta dalyvauti diskusijose ir svarstymuose. Kai buvo sužinota, kad darbo grupė jau priėmė savo sprendimus, PLB pirmininkė pateikė atskirus PLB komentarus Ministrui pirmininkui ir darbo grupei. 2007 m. vasario 27 d. viešai buvo pranešta apie darbo grupės sprendimus. PLB ne tik informavo Ministrą Pirmininką, bet ir spaudą, kad šios darbo grupės pasiūlymas suteikti užsienio lietuviams „ypatingo ryšio su Lietuvą“ statusą nėra priimtinas dėl net 11 atskirų priežasčių. Per 2007 m. balandžio mėnesio LR Seimo ir JAV LB komisijos posėdį, Ministras Pirmininkas per savo atstovą pranešė, kad jis „atsitolina“ nuo šios darbo grupės pasiūlymų. Nuo 2007 m. pradžios PLB per savo kraštų LB rinko parašus Peticijai, kad Lietuvos valdžios institucijos surastų būdą užsienio lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę.

 

2007 m. balandžio 13 d. LR Seimas užregistravo ir balandžio 19 d. priėmė svarstymui Seimo nario Andriaus Kubiliaus Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. PLB valdyba pasveikino šią  Seimo nario Andriaus Kubiliaus iniciatyvą, bei pateikė keletą pastabų.

 

2007 m. balandžio 20 d. LR Seimo ir PLB komisija priėmė Rezoliuciją, kurioje konstatuota, kad Konstitucinio Teismo nutarimas neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų, pastebėjo, kad LR pilietybės negali pakeisti joks ypatingo ryšio statusas ar institutas, ragino LR Seimą kuo greičiau užtikrinti LR pilietybės, įgytos gimus, išsaugojimą ir tęstinumą bei siūlė LR Seimui priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų LR piliečiams, įgijusiems pilietybę gimus, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams bet kuriomis aplinkybėmis išsaugoti LR pilietybę. Komisija siūlė papildyti LR Konstitucijos 32 straipsnio trečią dalį nuostata, kad nė vienas pilietis negali prarasti LR pilietybės, įgytos gimus, prieš savo valią. Per šios komisijos posėdžius, PLB valdybos pirmininkė įteikė Seimo Pirmininkui gautas iš PLB kraštų Bendruomenių pasirašytas peticijas.

 

2007 m. gegužės ir balandžio mėnesiais Regina Narušienė, J.D. vykdė pilietybės praradimo Europos Sąjungoje klausimo analizę. Jos išvados buvo išspausdintos „Lituanus“ ir „Bernadinai“ bei PLB interneto svetainėse. 2007 m. birželio 7–10 dienomis „Vilmorus“ atliko Lietuvoje reprezentatyvią gyventojų apklausą dėl pilietybės praradimo. Tyrimas vyko 19 miestų ir 60 kaimų, buvo apklausti 1001 šalies gyventojų. 88,1 proc. visų apklaustųjų teigiamai atsakė į klausimą, ar norite kad lietuvių kilmės asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės.

 2007 m. liepos mėnesį ir vėliau rugsėjo mėnesį, Vidaus reikalų ministerija pateikė savo rengtą Pilietybės įstatymo projektą. PLB spalio 11 d. pateikė savo poziciją, kad šis Vidaus reikalų ministerijos siūlomas įstatymo projektas neatitinka Konstitucinio Teismo pateiktų Konstitucijos interpretacijų ir vietoj didesnio aiškumo sukūrė painiavą.

 

2007 m. rugpjūčio 6 d. J.E Prezidentas Valdas Adamkus kategoriškai pasisakė už dvigubą pilietybę užsienio lietuviams,  Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas tam pritarė. 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kraštų LB ir LJS pirmininkų suvažiavimas parėmė LR Seimo ir JAV LB 2007 m. birželio 20 d.  priimtą rezoliuciją. 2007 m. rugpjūčio mėnesio 24 d. per „Akiračių“ radijo laidą, Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas sutiko, jog reikia parengti naują Pilietybės įstatymą. Jei būtina keisti Konstituciją, pirmiausiai stengtis tą daryti Seime, ir tik jeigu vieno ar kito būdo neužteks, tuomet keisti Konstitucijos 12 straipsnį (kas galima tik referendumo keliu).

 

2007 m. rugsėjo 12 d. Seimo narys Artūras Paulauskas pateikė Seimui Nutarimą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės paskelbimo, kuriame yra siūloma pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį taip: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta taip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“, rengiant šį referendumą per 2008 m. spalio mėn. vykstančius rinkimus į Seimą. PLB nepritaria referendumui, jau vien dėl to, kad iš anksto aišku, kad toks referendumas nebus sėkmingas. Pagal Referendumo įstatymą, nors pusė Lietuvos rinkėjų turi dalyvauti balsavime ir referendumui pritarti. Tiek Lietuvos piliečių niekuomet nebalsuoja, be to PLB neprašo neribotos dvigubos pilietybės ir jai nepritaria, o nori išlaikyti lietuvių kilmės žmonių prigimtinę pilietybės teisę išimties tvarka.

 

2007 m. spalio mėnesį, PLB pirmininkė padėjo LR Seimo ir PLB komisijai parengti savo posėdžiams darbotvarkę pilietybės klausimu. 2007 m. spalio 17 d. įvyko diskusijos dėl pilietybės praradimo problemos, kuriose dalyvavo PLB valdybos pirmininkė. Tą pačią dieną Seimo valdyba priėmė sprendimą sukurti Seimo pilietybės darbo grupę, kuri pateiktų Seimui savo rekomendacijas iki kovo 1 d. Darbo grupės vadovas - Seimo narys Arminas Lydeka. Tą pačią dieną LR Seimo ir PLB komisija priėmė Rezoliuciją, ragindama Seimo valdybos sukurtą pilietybės darbo grupę kuo skubiau parengti reikalingų teisės aktų projektus ir kreipėsi į Seimą, kad šis svarstytų darbo grupės teisės aktų projektus ypatingos skubos tvarka ir dėl jų priėmimo balsuotų ne vėliau kaip 2008 m. kovo 25 d. Seimo pilietybės darbo grupė pradėjo darbą lapkričio mėnesį ir tęsia jį iki šiol.

 

2008 m. Visuomeninių reikalų komisijos veiklos planai.

 

Šios komisijos užduotis yra padėti Lietuvių Bendruomenei atstovauti lietuvių interesams savo gyvenamose šalyse bei kurti teigiamą Lietuvos įvaizdį. Taip pat, padėti Lietuvių Bendruomenei Lietuvoje atstovauti užsienyje gyvenantiems lietuviams ir rūpintis, kad Lietuvos valdžia su jais elgtųsi kaip su lietuvių tautos nariais.

 

Veiklos planai 2008 m. yra šie:

  1. Apsaugoti užsienyje gyvenančių lietuvių, jų vaikų, vaikaičių ir provaikaičių prigimtinę Lietuvos pilietybės teisę.

  2. Raginti visas kraštų Lietuvių Bendruomenes sekti politikos įvykius, kurie galėtų turėti pasekmių Lietuvai ar užsienio lietuviams ir pranešti PLB valdybai, kuri apie juos viešai pareikštų PLB poziciją.

  3. Palaikyti ryšius su Lietuvos valdžia, institucijomis bei organizacijomis Lietuvoje, kad užsienio lietuviai būtų įtraukti į Lietuvos viešas, politines diskusijas:

    1. Kuriant strategijas dėl užsienio lietuvių.

    2. Kad užsienio lietuviai būtų kviečiami dalyvauti Lietuvos renginiuose, šventėse bei svarbiuose įvykiuose.

    3. Raginti Lietuvos piliečius užsienyje balsuoti Lietuvos rinkimuose ir dalyvauti nustatant įvairių politinių grupių politines programas bei dalyvauti rinkiminėse kampanijose.

  4. Stebėti įvykius Lietuvoje, kurie teigiamai ar neigiamai atsiliepia Lietuvos demokratijos vystymuisi ir pareikšti dėl jų PLB poziciją.

  5. Tęsti PLB XII Seimo visuomeninių reikalų rezoliucijų vykdymą.